Poveikio vertinimo tyrimai

2008-2012 m. projekto „Bibliotekos pažangai“ užsakymu kasmet buvo atliekami plačiosios visuomenės, bibliotekų lankytojų, vadovų ir darbuotojų, socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, ekspertų nuomonių tyrimai. Šių kiekybinių ir kokybinių tyrimų duomenys leido objektyviai įvertinti viešųjų bibliotekų dėka vykstančius socialinius pokyčius šalies visuomenėje.

Tyrimų rezultatai atskleidė, kad 2008-2012 m. viešųjų bibliotekų veikla turėjo svarbios įtakos šalies socialinei pažangai, o plėtros pagreitį įgavusios viešosios bibliotekos ir pasibaigus projektui „Bibliotekos pažangai“ lieka išmanios visuomenės kūrimo epicentre.

2008-ieji: dvi skirtingos Lietuvos

Siekiant įvertinti esamą situaciją, prieš projekto „Bibliotekos pažangai“ įgyvendinimą 2008 m. buvo atlikti išsamūs Lietuvos gyventojų, bibliotekų lankytojų, bibliotekų vadovų ir darbuotojų, atskirų visuomenės grupių nuomonių tyrimai.

Apklausų rezultatai parodė, kad 2008 m. IT požiūriu gyvenome skirtingose Lietuvose – miesto gyventojai turėjo žymiai geresnes galimybes ir sugebėjimus naudotis kompiuteriais bei internetu nei kaimo gyventojai. Takoskyra išryškėjo ir tarp kitų socialinių grupių: internetu bei kompiuteriais itin menkai naudojosi senjorai, socialiai pažeidžiami asmenys.

Todėl projekto pradžioje buvo numatyta, kad viešosios bibliotekos, siūlančios nemokamą internetą ir padedančios ugdyti kompiuterinį raštingumą, turėtų atlikti lemiamą vaidmenį išlygindamos šiuos skirtumus bei skatindamos gyventojus plačiau naudotis informacinėmis technologijomis.

Siekiant įvertinti pokyčius šiose srityse, kiekvienais projekto „Bibliotekos pažangai“ įgyvendinimo metais buvo atliekami išsamūs socialiniai tyrimai, kurių metu aiškintasi, kiek plačiai ir kodėl Lietuvos gyventojai naudojasi viešosiose bibliotekose teikiama vieša interneto prieiga, kokios vartotojų grupės ir kokiais tikslais ja naudojasi dažniausiai, kas juos skiria nuo kitų interneto vartotojų, kaip gyventojai suvokia viešos interneto prieigos teikiamą naudą.

Poveikio vertinimo tyrimai buvo atliekami šiais etapais:

Socialiniai visuomenės ir atskirų jos grupių tyrimai parodė 2008-2012 m. įvykusius svarbius pokyčius, kurie ne tik sustiprino bibliotekų vaidmenį visuomenėje, bet ir turėjo svarbios įtakos bendrai šalies socialinei pažangai.

Bibliotekose – 400 tūkstančių internautų

Nemokamą interneto prieigą teikiančių šalies bibliotekų skaičius 2008-2011 m. periodu išaugo beveik perpus ir pasiekė 97 procentus. Įveikta kaimo bibliotekų technologinė atskirtis – viešos interneto prieigos paslaugas teikiančių kaimo bibliotekų skaičius padvigubėjo ir beveik susilygino su tokių bibliotekų dalimi miestuose.

Išaugo bibliotekų darbuotojų kvalifikacija IT naudojimo srityje. Jei 2008 m. pakankamus naudojimosi kompiuteriu įgūdžius turėjo 76 proc. bibliotekininkų, tai 2011 m. – 96 procentai. Gerai naudotis internetu 2011 m. mokėjo 95 proc. bibliotekininkų, tuo tarpu 2008 m. – 77 procentai.

Pagerinę savo įgūdžius, bibliotekininkai tapo aktyviausiais skaitmeninio raštingumo „misionieriai“ Lietuvoje. Mokymų organizavimo patirties 2011 m. turėjo 90 proc. bibliotekininkų – dvigubai daugiau nei 2008 m., o bibliotekų organizuotuose mokymuose dalyvavusių gyventojų skaičius perkopė 75 tūkstančius.

Bibliotekų, kaip nemokamos interneto prieigos teikėjų, vaidmuo tapo svarbus reikšmingai visuomenės daliai. 2011 m. interneto paslauga pasinaudojo beveik 400 tūkst. registruotų bibliotekų lankytojų – du kartus daugiau nei 2008 metais. Kaimo bibliotekose registruotų VIP vartotojų skaičius šiuo periodu augo dar spartesniais tempais – nuo 64 tūkst. iki 175 tūkstančių.

2011 m. net 54 proc. VIP vartotojų biblioteką laikė pagrindine naudojimosi internetu vieta (mieste – 59 proc., kaime – 48 proc.).

 Nemokamas internetas bibliotekose ypač svarbus socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, turinčioms mažiau galimybių pasinaudoti IT pranašumais namuose ar darbovietėje. 2011 m. VIP vartotojų apklausos duomenimis, biblioteką pagrindine naudojimosi internetu vieta laikė 76 proc. pensininkų, 78 proc. neįgaliųjų, 83 proc. bedarbių.

Internetas bibliotekose padėjo pagerinti gyvenimą

Nuo 2008 m. iki 2011 m. VIP vartotojų dalis, dirbti kompiuteriu išmokusių bibliotekoje, išaugo 2 kartus. Palyginti su 2008 m., 2011-aisiais bibliotekų organizuotuose skaitmeninio raštingumo kursuose dalyvavo 4 kartus daugiau neįgaliųjų, bedarbių, kaimo gyventojų, 5 kartus daugiau pensininkų.

Aktyvi bibliotekų veikla lėmė mažėjančią skaitmeninę atskirtį visuomenėje. Nuomonių tyrimai atskleidė, kad 2011-2012 m. naujų interneto vartotojų gretas Lietuvoje aktyviausiai pildė senjorai ir kaimo gyventojai – tos visuomenės grupės, kurios itin aktyviai naudojosi bibliotekų teikiamomis skaitmeninio raštingumo mokymo ir nemokamos VIP paslaugomis.

Bibliotekininkų veikla daugeliui padėjo ne tik išmokti naudotis kompiuteriu, bet ir sustiprino skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Ypač išaugo pensinio amžiaus VIP vartotojų įgūdžiai. Jei 2008 m. tik 43 proc. jų savo kompiuterinio raštingumo įgūdžius vertino kaip pakankamus, tai 2011 m. – jau 82 procentai. Gerus įgūdžius turinčių neįgaliųjų VIP vartotojų dalis šiuo periodu pakilo atitinkamai nuo 64 proc. iki 80 procentų.

Bibliotekose internetu besinaudojantys gyventojai apklausų metu įvardijo konkrečius ekonominius interneto naudojimo privalumus, kurie padėjo pagerinti jų gyvenimą. 2011 m. 29 proc. VIP vartotojų interneto pagalba sutaupė pinigų, dešimtadalis susirado darbą, tiek pat – užsidirbo pinigų, padidino savo pajamas naudodamiesi internetu, 13 proc. pirko daiktų ar paslaugų internetu, 24 proc. internetas padėjo rūpintis savo sveikata.

Išsiplėtė bibliotekos misija

Projekto „Bibliotekos pažangai“ metu viešosios bibliotekos tapo gerokai aktyvesnės organizuojant bendras partnerystės veiklas su viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis. Bibliotekų vadovų apklausų duomenimis, 2011 m. įvairias partnerystės veiklas vykdė per 90 proc. bibliotekų. Nuolatinius ryšius su verslo įmonėmis 2011 m. buvo užmezgusios 63 proc. bibliotekų – perpus daugiau nei 2010 metais.
Gyventojų ir bibliotekų darbuotojų apklausų duomenimis, per kelerius metus išsiplėtė bibliotekos misija ir vaidmuo, pagerėjo šios institucijos įvaizdis visuomenėje. Jei 2008 m. biblioteka buvo daugiausiai siejama su skaitymo skatinimu, tai 2012 m. ji jau laikoma kompleksinių paslaugų teikėja, informacijos, kultūros, švietimo ir bendruomenės traukos centras, nuolat diegiantis naujoves ir skatinantis gyventojus jomis aktyviai naudotis.

Kaip rodo apklausų rezultatai, viešosios bibliotekos 2012 m. tapo vienomis geriausiai vertinamų kultūros įstaigų Lietuvoje. 2012 m. Lietuvos savivaldybių gyventojų nuomonių tyrimo duomenimis, bibliotekų paslaugomis buvo patenkinti net 75 proc. apklaustų respondentų. Pagal šį rodiklį bibliotekos lenkė kultūros centrus ir laisvalaikio sales, paveldo objektus, muziejus bei galerijas. Net 96 proc. gyventojų, pastaraisiais metais apsilankiusiųjų bibliotekose, liko patenkinti suteiktomis paslaugomis.

Du trečdaliai gyventojų 2011 m. teigė manantys, jog biblioteka yra bendruomeninio gyvenimo centras. Remiantis tyrimų duomenimis, viešoji biblioteka daug kur, ypač kaimo teritorijose, tampa „trečiąja vieta“ (po namų ir darbovietės ar mokslo įstaigos), kurioje bendruomenių nariai gali realizuoti socializacijos, savišvietos ir saviraiškos poreikius.

Bibliotekos tapo šiuolaikiškomis įstaigomis

„Bibliotekos pažangai“ projekto komandos ir pačių bibliotekų viešinimo iniciatyvos neliko nepastebėtos – šalies visuomenė įvertino besikeičiantį bibliotekų veidą. Gyventojų nuomonių apklausų rezultatai parodė, kad per pastaruosius kelerius metus bibliotekų įvaizdis pagerėjo.

Gyventojų, manančių, kad viešoji biblioteka yra šiuolaikiška įstaiga, per trejus metus padaugėjo ketvirtadaliu – 2008 m. taip manė 58 proc., o 2011 m. – 79 proc. apklausos respondentų.

Jei 2008 m. biblioteką bendruomeninio gyvenimo centru laikė 53 proc., tai 2011 m. – jau 67 proc. gyventojų. Pagerėjo ir bendros atmosferos, vyraujančios viešojoje bibliotekoje, vertinimas. 2008 m. teiginiui „viešojoje bibliotekoje – gera atmosfera“ pritarė 80 proc., 2011 m. – jau 92 proc. gyventojų.

Ivaizdines biblioteku savybes