Informacinės technologijos

Informacinės technologijos

2008-aisiais, projekto „Bibliotekos pažangai“ pradžioje, iškeltas ambicingas tikslas – visose perspektyviose viešosiose bibliotekose įrengti viešą interneto prieigą, o ją turinčiose – išplėsti bei modernizuoti. 

Statistiniai rodikliai, gyventojų bei bibliotekų darbuotojų nuomonių tyrimai rodo, kad šių tikslų pavyko pasiekti. Per 3 metus iki 2011-ųjų pabaigos viešos interneto prieigos paslaugas teikiančių bibliotekų skaičius išaugo 98 proc., o kompiuterizuotų darbo vietų skaičius bibliotekose – daugiau nei 2 kartus. Pagal interneto prieigos prieinamumą bibliotekų kaimo filialai praktiškai pasivijo miestų bibliotekas, o nemokamo interneto populiarumas kaimo bibliotekose gerokai išaugo.

Per trejus metus Lietuvos viešosiose bibliotekose IT infrastruktūra pasikeitė tokiais tempais, kokių nebuvo nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Iš esmės sustiprėjusios technologiškai, bibliotekos įgijo įrankių, suteikiančių galimybę plėsti paslaugas gyventojams ir prisitaikyti prie nuolat kintančių išmanios visuomenės poreikių.

Bibliotekos „apsiginklavo“ modernia įranga

Projekto „Bibliotekos pažangai“ veiklose dalyvavo 1276 viešosios bibliotekos, tarp jų pagrindinės viešosios bibliotekos, kaimo ir miesto filialai bei padaliniai. Iš jų 891 biblioteka projekto metu buvo aprūpinta technine įranga, reikalinga viešos interneto prieigos ir kitų elektroninių paslaugų teikimui.

Bibliotekoms neatlygintinai suteikti ir įdiegti 3342 lankytojams ir mokymo kursų dalyviams skirti kompiuteriai, 872 daugiafunkciniai spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo įrenginiai. Beveik 1000 bibliotekoje įdiegtas arba pagerintas plačiajuostis interneto ryšys. Visose bibliotekose, teikiančiose viešosios interneto prieigos paslaugas, yra galimybė prisijungti prie interneto bevieliu ryšiu (Wi-Fi).

Kai kuriose projekte dalyvaujančiose bibliotekose viešoji interneto prieiga jau egzistavo – čia įrengtos papildomos darbo vietos, aprūpintos naujais kompiuteriais, programine įranga.

InfrastrukturosDiegimas

Nuo 2008 m. interneto prieigų ir kompiuterizuotų darbo vietų skaičius vartotojams viešosiose bibliotekose ėmė augti itin sparčiais tempais. Jei 2008 m. interneto prieigos paslaugas teikė mažiau nei 50 proc. viešųjų bibliotekų (645), tai 2012 m. jų skaičius jau viršijo 95 proc. (1276 bibliotekos). Kompiuterizuotų darbo vietų skaičius viešosiose bibliotekose tuo pačiu periodu išaugo daugiau nei 2 kartus – nuo 2738 iki 6275.

Projekto metu įdiegusios naują įrangą arba modernizavusios jau turėtą technologijų bazę, bibliotekos ir toliau plečia IT infrastruktūrą. Besibaigiant projektui „Bibliotekos pažangai“, daugiau nei 50 proc. viešųjų bibliotekų vadovų teigė ketinantys per artimiausius 2 metus plėsti darbo vietų skaičių viešosiose interneto prieigose, nes esamų bendruomenei nepakanka.

Kaimas ir miestas: bibliotekų atskirtis įveikta

Diegiant viešąsias interneto prieigas ir kompiuterizuotas darbo vietas, ypatingas dėmesys skirtas kaimuose įsikūrusiems bibliotekų filialams. Kaimo bibliotekų technologinė bazė 2008 m. buvo gerokai skurdesnė nei pagrindinių bibliotekų ir jų padalinių miestuose. Tai buvo ir viena svarbių visuomenės skaitmeninės atskirties priežasčių – kaimo gyventojai turėjo kur kas mažiau galimybių nemokamai naudotis kompiuteriais ir internetu nei miestiečiai.

Siekiant panaikinti infrastruktūros netolygumus bei suteikti gyventojams vienodas IT naudojimosi galimybes, didelė dalis kompiuterių ir kitos techninės įrangos projekto metu skirta būtent kaimo bibliotekoms. Ši kryptinga veikla davė vaisių – 2011 m. pabaigoje techninės atskirties tarp miesto ir kaimo bibliotekų praktiškai nebeliko.

Jei 2008 m. tik 52 proc. projekto „Bibliotekos pažangai“ veiklose dalyvaujančių kaimo bibliotekų teikė viešas interneto paslaugas, tai 2011 m. jų skaičius jau pasiekė 97 proc. Analogiškas miesto bibliotekų, kurių didžioji dalis ir iki projekto buvo „apginkluotos“ viešąja interneto prieiga, rodiklis kito mažiau, tačiau šuolis irgi pakankamai įspūdingas – nuo 88 iki 99 proc.

Kai kuriose itin atokiose vietovėse, kuriose neišvystytas IT infrastruktūros tinklas, kaimo bibliotekos tapo kone vienintelėmis vietomis, kur vietos gyventojai gali pasinaudoti internetu. Pvz., iki 2011 m. spalio mėnesio tokios „baltosios dėmės“ IT atžvilgiu buvo ir Siponių kaimas (Birštono raj.) bei Vilniaus rajono Senasalio kaimas. Šių kaimų bibliotekose įrengus interneto prieigą, vietos gyventojai modernizuotose bibliotekose gavo jungtį su pasauliu.

Akliesiems ir silpnaregiams – speciali įranga ir svetainės

Mažinti skaitmeninę atskirtį padėjo ne vien kaimo bibliotekų modernizavimas. Siekiant suvienodinti gyventojų galimybes naudotis informacinėmis technologijomis, projekto metu bibliotekose įdiegta speciali programinė įranga atskiroms socialinėms  grupėms.

2009 m. 72 Lietuvos apskričių ir pagrindinės savivaldybių viešosios bibliotekos buvo aprūpintos kompiuteriais su programine įranga, balsu įgarsinančia kiekvieną atliekamą veiksmą. Tai – programa JAWS, leidžianti kompiuteriu dirbti neregiams. Šių bibliotekų kompiuteriuose įdiegta ir programa MAGic, kuri skirta silpnaregiams ir leidžia padidinti bet kurios ekrano vietos vaizdą.

Visuose kituose projekto metu įrengtuose viešųjų interneto prieigų kompiuteriuose yra standartinė „Windows“ programa „Magnifier“ („Didintuvas“), skirta silpnai matantiems žmonėms.

Sprendžiant neįgaliųjų skaitmeninės atskirties problemas, 2011 m. pradėta vykdyti dar viena svarbi veikla – viešųjų bibliotekų interneto svetainių pritaikymas neįgaliesiems, taip pat naršymui mobiliaisiais įrenginiais. Daugiau nei 50 Lietuvos viešųjų bibliotekų svetainių perprogramuotos taip, kad jose galėtų naršyti neįgalieji bei besinaudojantys mobiliaisiais įrenginiais.

Tokiu būdu Lietuvos viešosios bibliotekos tapo vienomis pirmųjų viešojo sektoriaus įstaigų, ėmusių spręsti neįgaliųjų skaitmeninės atskirties problemą. ES statistiniais duomenimis, 2008 m. neįgaliesiems buvo prieinami tik 2,6 proc. svarbiausių viešojo ir privataus sektorių tinklalapių bei vos 5,3 proc. ES narių vyriausybių svetainių.

Internetas – socialinė nauda bendruomenei

Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, gyventojai jau įvertino didesnes IT galimybes bibliotekose.

Apklausų duomenimis, bibliotekų lankytojų naudojimasis viešosios interneto prieigos paslauga kasmet stabiliai auga. Tai ypač pastebima kaimo bibliotekose – 2009 m. viešųjų bibliotekų kaimo filialuose nemokamu internetu naudojosi 20 proc. lankytojų, 2010 m. – 24 proc., 2011 m. – 28 proc.

Nemokamas internetas vienodai populiarus tiek mieste, tiek kaime – tarp populiariausių bibliotekos paslaugų 2011 m. jį paminėjo po 92 proc. kaimo ir miesto bibliotekų vadovų.

Viešųjų bibliotekų vadovai, planuodami tolesnes investicijas pasibaigus projektui „Bibliotekos pažangai“, vėlgi pirmiausia išskyrė interneto išteklių naudojimo kryptis – planuojama investuoti į kompiuterinio raštingumo kursų organizavimą, duomenų bazių internete stiprinimą, nemokamo interneto plėtrą.

Bibliotekų darbuotojų nuomone, viešoji interneto prieiga jos vartotojams suteikia tiek socialinės, tiek ekonominės naudos. Tačiau socialinės naudos (bendravimo galimybių išplėtimas, laisvalaikio praturtinimas, pagalba rūpinantis sveikata ar mokantis, kt.), bibliotekininkų nuomone, bendruomenė gauna dvigubai daugiau nei ekonominės (finansinių reikalų tvarkymas, darbo paieška, kt.).

Grafikas: "Viešosios interneto prieigos (VIP) nauda bendruomenei"

Lankytojus pasitiko atnaujintose patalpose

Tiek bibliotekų darbuotojams, tiek lankytojams svarbi ne tik technologinė įranga, kuri buvo suteikta ir įdiegta įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“. Ne mažiau svarbu ir tai, kad diegiant šią įrangą dalis pačių bibliotekų pakeitė savo „veidą“ – jos buvo rekonstruotos ir modernizuotos.

Remiantis projekto „Bibliotekos pažangai“ susitarimu, Lietuvos savivaldybės įsipareigojo tinkamai parengti viešųjų bibliotekų patalpas pagal ploto, apsaugos ir kitus reikalavimus. Savivaldybių lėšomis kai kurių viešųjų bibliotekų, jų filialų bei padalinių patalpos buvo atnaujintos iš pagrindų, kitose atliktas bent dalinis remontas.

Bibliotekose apskričių centruose – mokymų centrai

Nauja kompiuterinė įranga, daugiau viešųjų interneto prieigų, erdvesnės ir šviesesnės bibliotekų patalpos – šie pokyčiai bibliotekų lankytojams pastebimi iš pirmo žvilgsnio. Tačiau nemaža dalis atliktų infrastruktūros darbų nepateko į lankytojų „matymo zoną“. Bet dėl to jie nebuvo mažiau svarbūs. Projekto „Bibliotekos pažangai“ metu bibliotekų darbuotojai buvo aprūpinti modernia įranga, kuri padeda geriau aptarnauti lankytojus, taip pat lavinti savo įgūdžius IT srityje.

Bibliotekininkų tobulinimuisi 2009 metais buvo sukurtas mokymo centrų tinklas. 11-oje centrų iš viso įrengtos 222 mokymosi vietos, pusė iš jų – mobilios. Be įprastų kasdienio naudojimo programų, leidžiančių rašyti ir redaguoti tekstus ar naršyti internete, besimokantieji taip pat gali kurti duomenų bazes, dirbti su nuotraukomis bei kita vaizdo medžiaga.

Apskrityse įkurti mokymo centrai padėjo bibliotekininkams tapti interneto „misionieriais“. Šiuose centruose išklausę skaitmeninio raštingumo kursų, bibliotekų darbuotojai ėmė aktyviai organizuoti kompiuterinių įgūdžių lavinimo mokymus savo lankytojams.

Bibliotekininkų darbui – papildomi įrankiai

Visoms pagrindinėms ir apskričių viešosioms bibliotekoms bei Nacionalinei bibliotekai taip pat buvo nupirkta ir įdiegta 70 serverių, skirtų projekto metu sukurtai IT infrastruktūrai funkcionuoti. 1276 bibliotekininkams, dirbantiems su vieša interneto prieiga, suteikti nešiojamieji kompiuteriai.

65 nešiojamieji kompiuteriai, skirti išsiplėtusių bibliotekos kompiuterių tinklų priežiūrai, pasiekė ir viešosiose bibliotekose dirbančius IT specialistus, dar 70 tokių kompiuterių pasitarnavo bibliotekose dirbantiems projekto „Bibliotekos pažangai“ konsultantams bei mokymo centrų koordinatoriams.

Įgyvendinant bibliotekų ir vietos bendruomenių stiprinimo akciją „Skaitmeniniai bendruomenių pasakojimai“, 2010-2011 m. 45 viešosios bibliotekos buvo aprūpintos filmavimo ir fotografavimo įrangos komplektais. Pasinaudodamos šiais įrenginiais, bibliotekų ir gyventojų bendruomenių komandos savo jėgomis sukūrė 45 skaitmeninius pasakojimus, kurie papildė laisvai internete prieinamą kultūrinį turinį lietuvių kalba.

Koordinavimą palengvina centralizuotos paslaugos

Siekiant palengvinti bibliotekininkų ir bibliotekose dirbančių IT specialistų darbą, projekto metu buvo įdiegtos ir centralizuotos IT paslaugos.

Viena tokių paslaugų – VRSS (vartotojų registracijos ir statistikos sistema). Tai – instrumentas, padedantis išvengti rankų darbo renkant statistinius duomenis apie interneto naudojimą bibliotekų viešose interneto prieigose. Ši sistema leidžia registruoti  vartotojus, suteikiant jiems prisijungimo duomenis, skaičiuoti, kiek vartotojų naudojasi vieša interneto prieiga bibliotekose, kiek praleidžia laiko internete. Sistema yra anoniminė, joje nefiksuojami asmens duomenys – šis įrankis skirtas tik statistikos rinkimui ir neišsaugo, ką konkretus lankytojas veikė internete.

VRSS serveris veikia Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o viešosiose bibliotekose įdiegti VRSS moduliai, siunčiantys informaciją į serverį. Šią paslaugą nacionalinė biblioteka teikia viešosioms bibliotekoms ir pasibaigus projektui „Bibliotekos pažangai“.

Dar dvi bibliotekininkams skirtos centralizuotos IT paslaugos – LYNC ir svetainė PURSLA. LYNC – tai bendravimo programa, instaliuota kiekvieno bibliotekininko, dirbančio su viešąja prieiga, kompiuteryje. Ši programa – bibliotekininkų tarpusavio bendravimo tinklo dalis, leidžianti bendrauti tekstu ir balsu. PURSLA – taip pat bibliotekininkų bendravimo tinklo dalis. Tai bibliotekų darbuotojams skirta svetainė, kurioje publikuojami skelbimai, aktualūs dokumentai, yra diskusijų grupės. Aktyviausiai šia sistema naudojasi bibliotekų IT specialistai.

LYNC programa ir svetainė PURSLA leidžia bibliotekoms dalintis informacija ir naujomis idėjomis, spręsti problemas, pasitelkus kitur dirbančių kolegų patirtimi. Techninės priemonės taip pat padeda palaikyti mokymuose užsimezgusius socialinius ryšius tarp skirtingų bibliotekų darbuotojų.