Projekto tikslas – stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgumus, pasiekti, kad Lietuvos gyventojai žymiai geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis naudingos informacijos gavimui ir bendravimui.

Kuo naudingas šis projektas?

• Visose perspektyviose viešosiose bibliotekose bus įrengta vieša interneto prieiga, o ją turinčiose – išplėsta ir modernizuota.
• Iš esmės sustiprinta viešųjų bibliotekų darbuotojų informacinė kompetencija, bibliotekininkai taps aktyviais vietos bendruomenės skatintojais bei pagalbininkais, įsisavinant informacinių technologijų galimybes.
• Gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, o taip pat gyvenantys kaime, bus paskatinti žymiai aktyviau naudotis interneto teikiamomis galimybėmis.

Projekto apimtis ir trukmė:

Projekte dalyvauja 1217 viešosios bibliotekos, filialai ir padaliniai. Iš jų preliminariai techninę įrangą gaus 851 bibliotekos, joms planuojama įrengti plačiajuostį interneto ryšį. Visos bibliotekos įtrauktos į specialistų ir lankytojų mokymo, el. paslaugų vartojimo skatinimo bei konsultavimo veiklas.  Tai apima  apie 2000  bibliotekų darbuotojų, 50 000 gyventojų. Numatoma projekto trukmė – keturi su puse metų (2008-2012 m.). 

Lietuvos šalių indėlis ir įsipareigojimai:

• Iš valstybės biudžeto bendrafinansuoti projekto įgyvendinimą ir ilgalaikėje perspektyvoje - užtikrinti sukurtų paslaugų gyventojams tęstinumą;
• Savivaldybių įsipareigojimai apmokėti interneto ryšio paslaugas, keliones į mokymosi kursus, tinkamai parengti bibliotekų patalpas viešai prieigai pagal apibrėžtus ploto, apsaugos ir kitus reikalavimus;
• Bibliotekų ir bibliotekininkų įsipareigojimai dalyvauti projekto veiklose, šių veiklų tęstinumo garantijos.

Projekto biudžetas

Visas projekto biudžetas – apie 96 mln. Lt, iš jų apie 38 mln. litų sudaro Bilo ir Melindos Geitsų fondo dotacija, kita dalimi prisideda valstybė (bendrafinansavimas) ir viešosios bibliotekos (nepiniginis indėlis). Papildomai Microsoft korporacija padovanojo projekte dalyvaujančioms bibliotekoms programinę įrangą už beveik 36 mln. litų. Toliau pateikta projekto biudžeto ir finansavimo šaltinių detalizuota lentelė.

Projekto pagrindiniai darbai, atlikti iki 2010 m.:

• Įkurti ir sėkmingai veikia 11 mokymo centrų bibliotekininkams ir gyventojams;
• Įrengta/modernizuota vieša interneto prieiga 580-yje viešųjų miesto ir kaimo bibliotekų;
• 72-ose bibliotekose įdiegta speciali programinė įranga akliesiems ir silpnaregiams, bibliotekininkai apmokyti ja naudotis ir konsultuoti lankytojus;
• Parengta ir išplatinta visose bibliotekose medžiaga bibliotekininkų ir gyventojų mokymui: spausdinti leidiniai, mokymo medžiaga internete, mokomosios video vaizdinės priemonės bibliotekininkų ir gyventojų savarankiškam mokymuisi;
• Daugiau kaip 1300 bibliotekininkų baigė bazinius kompiuterinio raštingumo ir interneto išteklių kursus, apie 500 bibliotekininkų baigė specialius suaugusiųjų mokymo, viešųjų ryšių, „Žiniatinklis 2.0“, bendravimo su žiniasklaida kursus;
• Bibliotekininkai pradėjo planinį gyventojų skatinimą, mokymą ir konsultacijas įsisavinant informacinių technologijų galimybes;
• 2008-2009 m. įgyvendinta plataus masto komunikavimo kampanija, kurios metu buvo organizuotos gyventojų pritraukimo į bibliotekas ir aktyvesnio naudojimosi vieša interneto prieiga akcijos: konkursai bibliotekininkams ir  visuomenei, akcijos vyresnio amžiaus žmonėms, bedarbiams, vaikams iš socialinės rizikos šeimų ir vaikams, kurių tėvai išvykę į užsienį. Regioninėje spaudoje buvo publikuota keli šimtai straipsnių ir pranešimų apie pasikeitusias bibliotekų galimybes ir paslaugas.

Pokyčiai bibliotekose ir visuomenėje

Pagrindiniai pokyčiai, užfiksuoti 2009 m. pabaigoje (lyginant su situacija 2008 m. pabaigoje) yra:

• Interneto prieigą teikiančių bibliotekų skaičius išaugo trečdaliu. Viešą interneto prieigą šiuo metu teikia 83% bibliotekų (1038 bibliotekos). Lyginant su praėjusiais metais viešą interneto prieigą teikiančių bibliotekų dalis išaugo 30%;
• Reikšmingai padaugėjo viešai interneto prieigai skirtų kompiuterių skaičius (ypač kaimuose). Iš viso tyrime dalyvavusiose bibliotekose šiuo metu yra 4984 viešai interneto prieigai skirtos darbo vietos. Tai yra 82% (2246 vietomis) daugiau nei pernai (pernai buvo 2738 vietos);
• Viešos interneto prieigos vartotojams mokymus organizavusių bibliotekų padvigubėjo. Kiek daugiau nei trečdalis (34%, 353 bibliotekos) viešą interneto prieigą turinčių bibliotekų savo vartotojams yra organizavusios IT mokymus. Pernai metais tokius mokymus organizavo 173 bibliotekos, tad lyginant absoliučiuosius skaičius, mokymus organizavusių bibliotekų padvigubėjo;
• Bibliotekų IT mokymuose dalyvavusių viešos interneto prieigos vartotojų skaičius auga. Per 2009 metus viešą interneto prieigą teikiančiose bibliotekose naudotis IT buvo apmokyta beveik 8,5 tūkst. lankytojų. Tai pusantro tūkstančio vartotojų daugiau nei per 2008 metus (beveik 7 tūkst.);
• Naudotis vieša interneto prieiga bibliotekose vis dažniau ateina neturintieji galimybių internetu naudotis namuose ar darbe. Nei namuose, nei darbe galimybės naudotis internetu neturi apie pusė (47%) viešos interneto prieigos vartotojų. Neturintieji galimybių internetu naudotis namuose ar darbe gausiausiai papildė viešos interneto prieigos vartotojų gretas miestuose, kur namuose ar darbe interneto neturinčiųjų skaičius išaugo nuo 35% iki 55%;
• Du iš trijų viešos interneto prieigos vartotojų – nuolatiniai interneto bibliotekoje vartotojai. Šiais metais gerokai (nuo 41% iki 63%) išaugo viešos interneto prieigos vartotojų, kurie pagrindine naudojimosi internetu vieta laiko biblioteką;
• Šiais metais naudotis vieša interneto prieiga bibliotekose pritraukta dvigubai daugiau vartotojų nei pernai. Nauji viešos interneto prieigos vartotojai, t.y. vieša interneto prieiga pradėję naudotis tik šiemet, sudaro apie trečdalį visų vartotojų (29%). 2009 m. naujų viešos interneto prieigos vartotojų buvo pritraukta dvigubai daugiau nei 2008 m. (15%);
• Daugėja besinaudojančių internetu sveikatos ir el. valdžios tikslais suaugusių viešos interneto prieigos vartotojų. Jaunimas intensyviau interneto pagalba bendrauja arba mokosi. Tuo tarpu vyresnio amžiaus VIP vartotojai internetu dažniau naudojasi su sveikata, darbu ar e-valdžia susijusiais tikslais;
• Vyresnio amžiaus viešos interneto prieigos vartotojai ima dažniau kreiptis į bibliotekininkus pagalbos. Dauguma (81%) VIP vartotojų yra kreipęsi pagalbos ar konsultavęsi su bibliotekininkais. Kiek daugiau nei kas penktas VIP vartotojas su bibliotekos darbuotojais konsultuojasi nuolatos arba dažnai (23%). Pasitenkinimas darbuotojų konsultacijomis didėja tiek tarp jaunimo, tiek tarp vyresnių respondentų.

Rezultatai nustatyti įvertinus išeities situaciją 2008 m. pabaigoje ir įvertinus situacijos pokyčius 2009 m. pabaigoje. Situacija vertinama sociologiniais tyrimais.