Tokį žmogų reiktų skatinti imtis kokios nors veiklos, kad pasiekęs rezultatų, atgautų pasitikėjimą savimi. Reikėtų pasistengti nesureikšminti darbdavio kritikos, jei ji buvo perdėta ar nelabai pagrįsta. Tai pat galima sudalyvauti pasitikėjimo savimi seminaruose, kuriuos rengia Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos.

Kaip motyvuoti žmogų darbui, kai jis nuo visų ieškojimų ir nepasisekimų (neranda darbo, arba susiradęs labai trumpai padirba) yra nusivylęs?

Tokiam žmogui reikėtų pamėginti rasti sau tinkamą ir priimtiną veiklos sritį, kurioje norėtųsi ir sektųsi dirbti.

Kai tiek daug ieškančių darbo, ar yra tikimybė jį gauti be gerų pažįstamų? Pažįstu žmogų, baigusį GTU ir nerandantį darbo jau metus, išsiuntusį labai daug CV, bet ir negavusį nė vieno pasiūlymo. Šiuo metu dirba Anglijoje. Vis laukia iš Lietuvos gerų naujienų, bet jų nėra. Gal Lietuvai nereikia jaunų specialistų?

Ryšiai ir pažintys ieškant darbo nereiškia įtakingų pažįstamų pagalbos. Tai reiškia, kad informuojate kaip galima daugiau žmonių, kad ieškote darbo, kokiems darbams esate pasirengęs ir kad esate patikimas ir motyvuotas darbuotojas. Iš didelio kiekio žmonių, kam nors anksčiau ar vėliau pasitaikys sužinoti, apie tokią darbo vietą, kurioje jūs būsite reikalingas. Tam aišku gali prireikti laiko. Gyvename tikimybių pasaulyje ir kad įvyktų, tai ko jūs norite kartais reikia labai daug pastangų.

Labai akcentuojamas pozityvus nusiteikimas ieškant darbo. Tai suprantama, linksmas ir geras nusiteikimas kartais daro stebuklus, ir žmogui pasiseka. Tačiau ieškantys darbo žmonės dažniausiai neturi optimizmo, nes turi daug psichologinių ir finansinių problemų. Kaip atrasti tą suderinamumą tarp ieškančio darbo žmogaus dvasinės būsenos ir darbdavio, kuris nori matyti tik šviesų darbuotojo veidą. Ar jums neatrodo, kad Lietuvoje susirasti darbą galima tik turint įtakingų gerų pažįstamų?

Padėti rasti darbą gali ne tik įtakingi pažįstami – kartais pagalbos galite sulaukti iš tų žmonių, kurie, atrodytų, jokios ypatingos įtakos neturi. Bet kuriuo atveju, prašyti pažįstamų pagalbos ieškant darbo ne tik nesmerktina, bet ir būtina. O liūdni kartais būna ir didžiausi optimistai. Tačiau liūdesys netrukdo jiems tikėti, kad jų pastangos prasmingos, ir tęsti darbo paieškas.

Likau bedarbis. Turiu šeimą, dukrytę 3 metukų, kurios gimtadienis rugsėjo 21- ąją. Nėra jokios vilties gauti darbą. Šiandien esu labai nusiminęs. Ką man daryti? Iš darbo biržos esu pašalintas, nes iš mamos perimsiu ūkininkavimą, bet tai vyks tik kitąmet ir pragyvenimui užsidirbsiu tik po metų, ir tai neaišku. Patarkit, ką man daryti?

Niekada negali žinoti, kas laukia už kampo, jei daug galvoji apie savo situacijos beviltiškumą, kliūtis, tuomet net nesinori ieškoti darbo, o jei imiesi veiksmų – kokį nors darbą vis tiek randi. Juk žodis „tikėjimas“ gali būti šifruojamas „Tik ėjimas“ – kai tiki savimi ir eini, būtinai kada nors pasiseka.

Nesutinkame, kad viltis svarbiausia ieškant darbo. Pirmiausia – gebėjimas naudotis pažintimis.

Jei žmogus nusivylęs ir mano, jog jo problema neišsprendžiama, jis ir į pažįstamus nesikreipia.

 Gyvenimo aprašymas (CV) ir motyvacinis laiškas

 Kokia forma turi būti rašomas CV? Kaip CV teisingai išdėstyti savo įgūdžius? Kur galima rasti CV pavyzdžių?

Gyvenimo aprašymo (CV) pavyzdį galite rasti čia. Apibūdinant savo darbo patirtį ir kvalifikaciją, rekomenduojama pradėti nuo paskutinės darbovietės, minėti pirmiausia tuos įgūdžius, kurie susiję su veikla, į kurią pretenduojate. Rašydami vartokite veiksmažodžius (sugebu..., galiu..., esu daręs..., moku..., naudoju... ir pan.). Daugiau patarimų, kaip parengti savo gyvenimo aprašymą skaitykite čia, kaip išvengti klaidų rengiant savo CV – čia. 

Ar verta CV nurodyti savo amžių? Jei esi vyresnio amžiaus, gal geriau CV apskritai jo nerašyti?

Gyvenimo aprašymuose nurodomas ne amžius, o gimimo data. Amžiaus slėpti nereikia, nes bandymas nuslėpti akivaizdžius faktus sukelia dar didesnį darbdavio nepasitikėjimą kandidatu. Darbdavys neturi teisės diskriminuoti kandidatų dėl amžiaus ar lyties, bet jis turi teisę žinoti kiek jiems metų. Yra pareigų su kuriomis, pavyzdžiui, 20-metis nesusitvarkytų, nors ir turėtų reikiamą kompetenciją ir pan. Plačiau šia tema skaitykite čia.

Ar būtina prie CV pridėti savo nuotrauką?

Nuotrauka nėra privaloma, nes tai papildoma asmeninė informacija, kuri tik nukreipia skaitytojo dėmesį nuo svarbiausių faktų, išdėstytų CV. Todėl, jei darbdavys nereikalauja siųsti CV su nuotrauka, siūlome patiems gerai apsvarstyti, ar norite nuotrauką pridėti. Kita vertus, nuotrauka gali padėti geriau įsiminti jus, daro didesnį pirmąjį įspūdį. Svarbiausia, kad nuotrauka būtų santūri, rimta ir korektiška, tinkamiausia – pasui skirta nuotrauka.

Dabar visur reikalauja beveik aukštojo išsilavinimo, net paprastam darbe?

Galima rasti darbą ir neturint aukštojo mokslo diplomo. Kartais darbdaviai jo reikalauja tik tam, kad jus išbandytų – ar jūs būsite atkakli ir įrodysite, jam, kad darbą dirbti sugebėsite su tokiu išsilavinimu ir patirtimi, koką turite? Ar neatsitrauksite kilus pirmai kliūčiai?

Kokias asmenines savybes nurodyti savo CV?

Reikėtų nurodyti savybes, kurios reikšmingos darbinei veiklai (pvz., kruopštumas, optimizmas ir pan.), atspindi jūsų visuomeniškumą, patikimumą. Daugiau skaitykite čia.

Kokius CV akcentus galima pabrėžti, kad jie išskirtų mano CV iš daugelio kitų, kuriuos darbdavys gauna?

Rengiant CV reikėtų akcentuoti savo patirtį ar gebėjimus, kurie svarbūs būsimame darbe. Turi matytis jūsų patirtis, kuria ir esate unikali bei išskirtinė. Siekti išsiskirti kitais būdais nėra būtina, dar labiau neverta stengtis „pagrąžinti“ pomėgiais ar savybėmis, kurių neturite. Svarbu, kad darbdavys iš jūsų CV greitai pamatytų, jog jūs tinkama tam darbui. Daugiau informacijos apie tai, ką svarbu nurodyti CV, rasite čia.

Ar nepažeidžiamos žmogaus laisvės, kai darbdaviai reikalauja duomenų apie šeimyninę padėtį, kiek šeimoje vaikų?

Darbdaviui neturėtų rūpėti kandidatų šeiminė padėtis, nes ji neturi jokios įtakos kandidato kvalifikacijai. Kita vertus, darbdavys gali bet ko paklausti apie kandidatą, siekdamas įvertinti, kiek jis motyvuotas ir patikimas. Žinoma, kandidatas turi teisę neatsakyti, pvz., tiesiog pasiteiraudamas: „Ar galiu neatsakyti į šį klausimą?“. Daugiau apie su darbu nesusijusius klausimus ir kaip į juos atsakyti, skaitykite čia.

Kaip galėtų gerai atrodyti penkiasdešimtmečio CV, tarybiniais laikais baigusio politechnikumą ar kokią kitą proftechninę mokyklą ir visą gyvenimą pradirbusio vienoje įstaigoje meistru ar kontrolierium... nemokančio dirbti kompiuteriu, nemokančio kalbų? Kaip toks gyvenimo aprašymas atrodys šalia trisdešimtmečio baigusio magistrą ir padirbėjusio keliose įstaigose vadovaujantį ar kitokį darbą ir mokantį bent jau dirbti kompiuteriu? Manau pirmasis variantas bus atmestas ir nepakviestas į pokalbį.

Tai lemia pareigos, kurioms atlikti darbdavys ieškos darbuotojo. Jei darbdaviui reikalingas vadovas su aukštuoju išsilavinimu, išmanantis verslo subtilybes, jis, ko gero, rinksis antrąjį variantą. Tačiau jei darbdavys ieškos patikimo, patyrusio meistro ar kontrolieriaus, be abejo, didesnės pirmojo žmogaus galimybės.

Jei pagal specialybę negali dirbti dėl sveikatos, o CV reikalauja, ką rašyti CV, kad gaučiau kitokį darbą?

CV yra gyvenimo aprašymas, kuriame nurodyta jūsų kompetencija ir darbinė patirtis. Kad ir kokio darbo ieškotumėte, informacija gyvenimo aprašyme vis tiek bus tokia kokia, ji yra. Nurodykite visą informaciją apie save, paaiškinimą, kodėl tinkate visai kitokiam darbui nei iki šiol dirbote, išdėstykite tai motyvaciniame laiške.

Ar darbdavys visiškai pasitiki ieškančio darbo žmogaus CV?

CV yra priemonė susidaryti pirmajam įspūdžiui. Jei žmogus gyvenimo aprašyme skelbia netiesą, tai išaiškėja vėliau. Pagrindinę informaciją apie kandidatą darbdavys gauna pokalbio metu ir iš rekomendacijų.

Ar visada reikia kartu su CV pateikti rekomendacijas?

Rekomendacijos nėra privalomos, tačiau jei jų turite, pateikite.

Ar Lietuvoje darbdaviams reikalingas prie CV pridedamas motyvacinis laiškas? Ką patartumėte rašyti motyvaciniame laiške?

Paprastai darbdavys nurodo darbo pasiūlyme, ar kartu su CV reikia siųsti motyvacinį laišką, ar ne. Žinoma, laiškas padeda darbdaviui lengviau suprasti, kodėl ieškote būtent šio darbo. Motyvaciniame laiške pristatykite savo patirtį, pagrįskite, kodėl būtent jūs tinkate siūlomoms pareigoms, pateikite kitą svarbią informaciją.

Ar verta išsiuntinėti CV darbdaviams, kurie neieško darbuotojų pagal skelbimus, kai nežinai ar jiems reikalingi tokie darbuotojai?

Viena darbo paieškos strategijų yra ieškoti darbo ne renkantis iš pateiktų pasiūlymų, o pačiam rinktis, kokioje įmonėje norėtumėte dirbti. Reikėtų susidaryti įmonių, kurie yra potencialiai pageidaujami darbdaviai, sąrašą. Tada peržiūrėti tų įmonių internetines svetaines, ar jose nėra informacijos apie karjerą. Galiausiai, paskambinti ir pačiam pasiteirauti. Tai dažniausiai priimama kaip sveikintina iniciatyva. Žinoma, reiktų išlaikyti mandagumą ir nebūti įkyriam.

Aišku, jei išsiųsite daugybę vienodų CV be jokių paaiškinimų, kodėl norite dirbti toje ar kitoje įmonėje, sėkmės tikimybės nedidelės. Būtinai pridėkite motyvacinį laišką, kuriame paaiškinate, kodėl kreipiatės būtent į šį potencialų darbdavį.

Pavasarį  galiu likti be darbo. Ar jau galiu pildyti ir siųsti darbdaviams savo CV ir motyvacinį laišką, kad ieškau darbo nuo, sakysim, birželio mėnesio?

Taip, žinoma. Tik nurodykite tikslų laiką nuo kada galėsite pradėti dirbti, jei tikrai žinote, kad tuo metu nebedirsite. Jei abejojate ar jūs dirbsite ar ne, geriau tikslaus laikotarpio nenurodyti.

 Darbo paieška internetu

 Aš jau išsiuntinėjau virš 20 CV beveik po visą Lietuvą. Atsiliepė tik 2 darbdaviai. O gal tie skelbimai internete tiktai fikcija?

Skelbimai internete pasižymi tuo, kad juos perskaityti ir nusiųsti savo CV turi galimybę daug didesnis skaičius pretendentų, ir darbdaviai gali lengviau pasirinkti tinkamą darbuotoją. Jeigu siunčiate CV, nepamirškite pridėti ir motyvacinio laiško, pagal kurį darbdavys pirmiausia nusprendžia, ar jus pakviesti pokalbio.

Reikėtų žinoti, kad maždaug toks procentas darbdavių ir atsiliepia. Pavyzdžiui, viena moteris išsiuntė 248 CV ir buvo pakviesta į 25 pokalbius. Taigi, santykis tarp išsiųstų CV ir pakvietimų pokalbiui toks pat kaip ir jūsų atveju.

Labai gerai, kad CV siunčiate po visą Lietuvą – išsiųskite antratiek. Siųskite į visas darbovietes, kur jūs tik galėtumėte dirbti pagal savo kvalifikaciją ir norą. Po kurio laiko „žuvys“ pradės kibti, tik turi būti užmesta pakankamai daug ir gerai paruoštų „meškerių”.

Ar gali dirbantis žmogus registruotis CV.lt?

Be abejo gali, ir mes netgi siūlome tai daryt. Juk dirbdami vieną darbą, žmonės neretai sugalvoja jį pakeisti į kitą. Tam reikalingas CV. Be to, CV kartais prireikia ir visai ne darbo paieškos atveju. Jį galima paskelbti cv.lt ir visiškai neieškant darbo. Tai tarsi duomenų saugykla, kuri lengvai pasiekiama iš bet kokio kompiuterio, kai jums prireikia juos pasiekti.

Ar pranešimai apie darbo paiešką el. paštu yra nemokami ir ar siunčiami nuolat?

Taip, tokie pranešimai nemokami ir siunčiami tiek laiko, kiek Jūs nurodysite juos užsisakydami Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje.

Pranešimo negausite, jei tą dieną nebuvo registruota naujų darbo pasiūlymų, kurie atitiktų Jūsų pageidavimą. Plačiau apie pranešimų prenumeratą skaitykite čia.

Kokio laikotarpio informacija apie darbo vietas, skelbiama svetainėse? Ar jau užimta darbo vieta pašalinama iš pasirinkimo sąrašo?

Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje yra matoma informacija apie įvairiu laikotarpiu paskelbtas, tačiau šiuo metu laisvas darbo vietas. Užimtos darbo vietos pašalinamos iš karto, kai apie tai praneša darbdavys.

Ar Lietuvos darbo birža yra atsakinga už darbdavio darbo pasiūlymuose talpinamą informaciją?

Lietuvos darbo biržos specialistai atsako už skelbimų, kurie buvo įvesti sistemoje, turinį. Darbo skelbimai, kuriuose netinkamai suformuluoti reikalavimai arba nepakankamai aiškus aprašomo darbo turinys, nepatvirtinami.

Ar nenumatoma ateityje palengvinti CV įvedimo, bent jau leidžiant įvesti pageidavimus darbui laisva forma, o ne išrenkant šablonus iš sistemos?

Ateityje numatoma atlikti Lietuvos darbo biržos sistemos patogumo naudotis vertinimą ir atsižvelgus į jo rezultatus, padaryti reikiamus pakeitimus. Iš esmės sistema, kur renkatės reikšmes, jums užtikrina tikslesnės informacijos įvedimą ir patikimesnę darbo pasiūlymų atranką.

Gyvenant kaime tikrai didelė problema važinėti registruotis į darbo biržą, ar negalima kažkaip supaprastinti šios procedūros? Juk jei neturi darbo, tai nelabai turi ir lėšų važinėti, bilietas autobusu kainuoja 10 litų į vieną pusę.

Taip, šią procedūrą yra numatyta supaprastinti, įgyvendinant Lietuvos darbo biržos informacinės sistemos vystymo projektą 2009-2011 m. Įgyvendinus projektą, klientams bus sudaryta galimybė registruotis biržoje internetu.

 Pokalbis dėl darbo

 Paprastai šiais laikais ne darbdavys kontaktuoja su potencialiu darbuotoju, bet darbuotojo parinkimas pateikiamas bendrovei, kuri užsiima kadrų atranka. Paprastai tose bendrovėse dirba jaunos, be patirties merginos. Su darbdaviu net netenka susitikt...Ką Jūs manote apie tai?

Kad ir kas atlieka darbuotojų atranką, tokios įmonės atstovauja darbdaviui. Su jomis reikia užmegzti kontaktą, joms ir reikia tinkamai prisistatyti, kad jos nuspręstų jus parodyti darbdaviui. Jei aplinkybės yra tokios, tenka galvoti, kaip pasiekti savo norimo darbo. Geriau Jums sektųsi, jei apie atranką vykdančius asmenis galvotumėte pozityviai: jie dirba savo darbą, vertina kandidatų tinkamumą, o jūs darote savo darbą, stengiatės pasirodyti tinkamas norimam darbui.

Kai iškart iš gatvės pakviestas, bet nepasiruošęs, nueini pas darbdavį – blogai. O gal blogai būtų, jei iškart atsisakytum?

Netikėtas kvietimas taip pat yra proga. Nė nepamėgindami pasikalbėti, savo galimybes dar labiau sumažinate. Štai kodėl verta visuomet būti pasirengus pokalbiui tose darbovietėse, į kurias išsiuntėte savo CV.

Ar nenuvertiname bedarbio, nes jis PRIVALO per kelias sekundes gerai save pateikti? Nors sutinku, kad kultūringas elgesys privalomas.

Pageidautina, kad kandidatas būtų dalykiškai nusiteikęs ir sudarytų palankų įspūdį per pirmas kelias sekundes, taigi gerai pradėtų bendrauti su darbdaviu. O gerai save pateikti nėra privaloma vos tik pokalbiui prasidėjus.

Stresui atsparūs – stiprūs, kovingi žmonės... O ką daryti jautresniam?

Kiekvienam svarbu gerai pasirengti pokalbiui, turėti, ką atsakyti į galimus darbdavio klausimus ir žinoti, kad sugebėsite dirbti pageidaujamą darbą.

Prieš pokalbį su darbdaviu pasistenkite prisiminti kokią sudėtingą situaciją, kurioje gerai pasirodėte, atminkite, kaip jautėtės tada ir kas jums padėjo sunkumus įveikti.

Jaudinasi visi, net ir, atrodytų, atspariausi žmonės. Svarbiausia – pasistengti, kad jaudulys netrukdytų.

Kokių dar yra papildomų priemonių, kurias būtų galima panaudoti sustiprinant pirmą įspūdį darbdavio akyse?

Pasitikėkite savimi, galvokite, kad jūs sugebėsite tą darbą atlikti, galvokite, kad darbdavys yra dalykiškas žmogus ir žino, ką daro.

Pirmąsias pokalbio sekundes stebėkite darbdavį, kuo jis užsiėmęs, kaip nusiteikęs, ar jau gali jūsų klausytis, įsitikinkite, kad dabar tinkamas laikas pokalbiui, jei užėjote savo iniciatyva arba sutartu laiku, bet pats darbdavys į kabinetą užeiti nepakvietė.

Kol jums nepasiūlė sėstis, nepasakokite apie save, o tik prisistatykite ir pasakykite dėl ko atėjote. Pagrindinę informaciją pateikite tik tada, kai matysite, kad darbdavio dėmesys jau sutelktas į jus. Nebijokite nedidelių pauzių, kol darbdavys atkreips į jus dėmesį. Išlaikykite akių kontaktą, bet įkyriai į akis nespoksokite.

Darbdaviai pageidauja aktyvių, iniciatyvių, bendraujančių ir mokančių save "parduoti" darbuotojų. Kokios galimybės rasti darbą intravertui, vertinančiam kruopštumą ir tikslumą, kūrybingumą?

Tai lemia pareigos, į kurias pretenduojate. Yra daug darbų, kuriuose reikalingos būtent jūsų paminėtos savybės. Tokio darbo intravertui ir vertėtų ieškoti. Plačiau šia tema skaitykite čia.

Jei žmogus nėra kalbus, ar jam yra šansų susirasti darbą?

Žinoma, jei tik nekalbus žmogus sugebės pasakyti svarbiausius dalykus apie save. O tam verta kruopščiai iš anksto pasirengti pokalbiams. Žinoma, yra ir tokių pareigų, kuriose mažai kalbėti – didelis privalumas.

Kaip elgtis, jei matai, kad darbdavys nusiteikęs prieštaringai?

Visada verta likti dalykiškam, atsispirti bet kokioms provokacijoms, demonstruoti pageidavimą dirbti norimą darbą. Galbūt „prieštaringas“ darbdavio elgesys – tai tik noras jus išbandyti, todėl demonstruodama priešiškumą sumenkinsite savo galimybes.

Kaip atsakyti į įvairius darbdavio klausimus, daugiau galite sužinoti čia.

Kaip apsirengti pirmąkart einant kalbėtis su darbdaviu?

Renkitės taip pat, kaip rengtumėtės eidama į darbą. Tik siekiant sudaryti palankų pirmąjį įspūdį galbūt verta kiek pasitempti. Puoštis, lyg eitumėte į banketą, tikrai nebūtina. Geriau atrodyti kukliau, nei iššaukiančiai.

Dabar gyvenimas verčia keisti daug darboviečių. Ar darbdavys tai vertina neigiamai?

Darbo daugelyje darboviečių patirtis yra privalumas – šią patirtį juk galėsite pritaikyti ir naujosiose pareigose. Jei tik darbų keitimo motyvai suprantami, tai nereikš, kad jūs nepastovus žmogus. Daugiau apie tai čia.

Jei darbdavys pokalbio metu teiraujasi, ar potencialus darbuotojas sutiktų reikalui esant dirbti žemesnės kategorijos darbą, ką gali tūrėti omenyje darbdavys to klausdamas? Ką reiktu atsakyti?

Darbdavys gali norėti patikrinti jūsų lankstumą ir motyvaciją dirbti jo įmonėje. Atsakykite, kaip pati galvojate: ar laikinai sutiktumėte padirbti žemesnėse pareigose, jei reiktų.

Ką daryti, jei darbdavys pasako, kad jūsų kvalifikacija per aukšta, pvz., išsilavinimas, kad šis darbas jums per prastas?

Reikėtų paaiškinti, kodėl jūs to darbo norite ir kodėl jis jums tinka. Jei pati tuo tikėsite, įtikinsite darbdavį, kad „apšilusi kojas, nepabėgsite“, ten, kur bus reikalinga jūsų aukštesnė kvalifikacija.

Ar darbdaviui sakyti, jog sveikata neleidžia sunkaus darbo dirbti, o lengvo nesiūlo?

Pakalbėkite apie savo sveikatą su darbdaviu. Gal jums pasiūlys lengvesnį darbą, jei pamatys, kad jūs darbšti, patikima ir motyvuota. O kad tai pamatytų, papasakokite, kaip gerai ir ištvermingai esate dirbusi.

Kodėl darbdaviai rengia kelių etapų konkursus, nors jau turi reikiamą kandidatą į atitinkamą poziciją?

Greičiausiai tokiu būdu darbdavys siekia įsitikinti, kad būtent tas kandidatas tikrai yra tinkamiausias. Darbdavys taip gali ir tikrinti kandidato motyvaciją, stebėti naujose aplinkybėse, kad geriau pažintų. Pasitaiko, kai kitame etape kandidatas pasirodo visai kitaip, negu ankstesniame. Darbo atrankos specialistų komentaras, kam reikalinga išsami atranka.

Kaip atsakyti, jei darbdavys klausia, kiek norit uždirbti?

Pirmiausia paklauskite saves: „O kiek jūs norite uždirbti, kiek jums reikia, kad norėtumėte rytą atsikėlę eiti į darbą? Už kiek dar norėtumėte eiti į darbą ir dirbti?”. Kai pati sau atsakysite į šiuos klausimus, įvertinusi savo gyvenimo aplinkybes, patirtį ir gebėjimus, žinodama, kiek toje įmonėje, į kurią norite įsidarbinti, žmonės uždirba, tada žinosite ir ką atsakyti darbdaviui.

Ar į darbdavio klausimą, kokio atlyginimo norite, reikia įvardinti tikslią sumą?

Per pokalbį darbdavys beveik visada paklausia, kokio atlyginimo tikitės. Klausimas, žinoma, keblus, nes nežinome kokia suma darbdaviui bus priimtina. Tokiu atveju reikia klausti paties savęs, už kiek tokį darbą dirbtumėte. O jeigu nenorite atskleisti tikslios jus tenkinančios sumos, galite įvardyti diapazoną, nuo kokio mažiausio iki kokio didžiausio užmokesčio tikitės ar paminėti, kiek uždirbdavote ankstesniuose darbuose ir jautėtės tinkamai atlygintas. Taip pat gerai einant į pokalbį dėl darbo iš anksto pasidomėti, kokie atlyginimai mokami toje įmonėje ar kitose bendrovėse panašias pareigas einantiems darbuotojams.

Kaip paklausti teisingai, kiek galiu uždirbti?

Apie atlyginimo dydį verta teirautis tik tada, kai esate įsitikinęs, jog atitinkate darbui keliamus reikalavimus ir darbdavys jau mąsto apie jūsų priėmimą. Klausti reiktų paprastai: „Kiek pas jus galiu uždirbti dirbdamas tokį darbą?”

Kiek ilgai laukti atsakymo dėl darbo? Pavyzdys: kalbėjome dėl darbo rugsėjo pirmą dieną, iki šiol neturiu atsakymo, žadėjo paskambinti. Ar skambinti tam darbdaviui pačiai ir paklausti apie rezultatus?

Jei darbdavys rimtai galvoja apie kandidato priėmimą, pasako terminą, kiek laukti atsakymo. Jei termino nepasakė, greičiausiai ilgai laukti nė neverta. Bet kuriuo atveju, paskambinkite jam ir pasiteiraukite atsakymo. Jeigu neklausinėsite įkyriai, viena vertus, pasirodysite kaip gana motyvuota darbuotoja, tikrai norinti šio darbo, kita vertus, gavusi neigiamą atsakymą, neeikvosite laiko ir energijos laukimui.

Jūsų nuomone, ar galima per pokalbį su darbdaviu klausinėti jo apie būsimą darbą. Ar taip jam susidaro neigiamas įspūdis?

Apie būsimą darbą ne tik galima, bet ir pageidautina klausinėti kalbantis su potencialiu darbdaviu. Tai parodys jūsų susidomėjimą ir motyvaciją dirbti. Tik klausimų neturi būti daug ir geriau, jei klausdami labiau orientuotumėtės į darbo turinį, domėtumėtės ką turėtumėte dirbti, kokios būtų jūsų atsakomybės, o mažiau - į darbo sąlygas.

 Mokymai ir kvalifikacijos keitimas

 Kokį pasiūlytume atlikti testą, norint sužinoti savo neatskleistus gabumus?

Įvairius testus galima atlikti Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyboje. Jos specialistai jums parinks tinkamiausią. Greičiausiai tiktų R. Amthauerio intelekto struktūros testas.

Ar darbo birža organizuoja seminarus, paskaitas psichologinio pobūdžio? Ar vyksta nemokami mokymai? (kalbų ir pan.)

Darbo birža neorganizuoja kalbų mokymo kursų. Darbo biržoje paprastai vyksta paskaitos psichologinėmis temomis, jas skaito pakviesti psichologai.

Pasitikėjimo savimi seminarus rengia Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos.

Ar darbo biržoje organizuojami nemokami kompiuterinio raštingumo kursai? Kur galima išmokti naudotis kompiuteriu, internetu?

Darbo birža neorganizuoja kalbų mokymo kursų ar kompiuterinio raštingumo kursų.

Nemokamai kompiuterinio raštingumo gyventojai jau pradedami mokyti viešosiose bibliotekose. Norinčius išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu kviečiame apsilankyti artimiausioje viešojoje bibliotekoje, dalyvaujančioje projekte „Bibliotekos pažangai“. Kur galite naudotis nemokamu internetu ir gauti bibliotekininkų konsultacijų galite paskambinę telefonu 8-700-11444.

Ar  Darbo rinkos mokymo tarnyba gali suteikti individualią pagalbą, gal galite pateikti susisiekimo kontaktus?

Tarnyba konsultuoja ir individualiai. Kiekviename apskrities centre yra Teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, kurių kontaktus galite rasti čia.

Esu bedarbė 4 mėnesius. Kaip galima greičiau patekti į persikvalifikavimo kursus? Klaipėdoje darbo biržos specialistė informavo, kad mane užregistruos į apskaitininkų kursus, kurie vyks po 3 mėnesių.

Jeigu Jus informavo apie tai, kada vyks kursai, greičiausiai tokių kursų anksčiau nurodyto laiko tiesiog nebus rengiama. Šiuo atveju siūlome luktelėti.

Dirbau 20 metų bibliotekininke.  Pasikeitė gyvenamoji vieta. Užsiregistravau darbo biržoje. Darbą rasti nelengva. Persikvalifikavimo kursams biržoje didelės eilės. Kaip galima sutrumpinti laiką persikvalifikavimui?

Perkvalifikavimo kursų dalyvių siunčiami mokytis atsižvelgiant į jų registracijos darbo biržoje laiką  bei asmens papildomo rėmimo požymius, numatytus LR Užimtumo rėmimo įstatyme.

Kaip gauti darbą, jei turi patirties pedagoginėje srityje, bet nori pereiti į kitą sritį ir man jau 40?

Jeigu žinote, į kokią sritį pageidaujate pereiti, pasikalbėkite su darbo biržos tarpininku apie persikvalifikavimo galimybes jūsų rajone.

Naujų žinių įgyja, mokosi ir gerokai vyresni žmonės. Žinome moterį, kuri būdama panašaus amžiaus išėjo iš darbo mokykloje, baigė buhalterių kursus, nes turėjo polinkį šiai sričiai, ir rado darbą – ne iš karto, po metų, bet rado tokį, kokio norėjo.

Ar gali birža nesiųsti mokytis, jei žmogus turi specialybę, o ji yra nepaklausi? Darbuotojas teigia, kad kursai tik mokami.

Tai, ar birža siunčia asmenį mokytis, lemia daugelis aplinkybių. Gali būti, kad jūsų pageidaujamų mokymo kursų darbo birža šiais metais neužsakė, dėl to gavote tokį atsakymą.

Esu įgijus turizmo srities aukštąjį išsilavinimą. Šiuo metu intensyviai ieškau darbo pagal specialybę ir iš darbdavių dažnai išgirstu komentarą, jog baigusi aukštąjį mokslą nesu taip praktiškai pasiruošusi darbui, kaip kad kolegijų absolventai ir kad greičiausiai neturėsiu jokių specialių kompiuterinių programų žinių (P.S. tai tiesa), pvz., „Amadeus" ir kt. Ką daryti? Kur galima įgyti tokių praktinių žinių nedirbant?

Praktinių žinių, kaip dirbti su minėta programa „Amadeus“, galite įgyti papildomuose kursuose, apie tai plačiau rašoma čia.

 Darbas ir šeima

 Yra moterų, norinčių dirbti nepilną darbo dieną dėl vaikų auginimo. Kodėl tai nėra įteisinta? Tai problema mažuose miesteliuose.

LR Darbo kodekse numatyta, kad ne visą darbo dieną darbuotojo ir darbdavio susitarimu gali dirbti ir motinos, auginančios vaiką. Kiekvienu atveju tai sprendžiama individualiai susitarus su darbdaviu.

Moterys, auginančius mažus vaikus, turi problemų įsidarbinant. Darbdaviai labai kreipia į tai dėmesį.

Darbdaviai šią aplinkybę vertina įvairiai. Vieni mano, kad vaikai dažnai sirgs, ir mama darbe per daug apie juos galvos. Kiti galvoja, kad gerai, jog moteris jau susilaukusi  vaikų, ir nereiks netikėtai išleisti darbuotojos motinystės atostogų. Dar kiti mano, kad turinti vaikų moteris labiau suinteresuota gauti nuolatinį atlyginimą ir tai ją skatins labiau stengtis. O dar kiti patys turi vaikų, ir žino, jog moteriai, kad ir turinčiai vaikų, yra svarbu dirbti.

Esu vieniša mama, auginu 3 vaikus, darbdavys nelabai nori įdarbinti.

Jums teks darbdavį įtikinti, kad nepaisant to, jog turite vaikų, sugebėsite dirbti, būsite patikima darbuotoja ir tikrai norite šio darbo, jis jums tiesiog būtinas.

Kodėl darbdaviai skeptiškai žiūri į vienišas mamas, nors jos turi paklausią specialybę?

Galbūt darbdaviai linkę manyti kad tokia darbuotoja bus labiau pavargusi nuo vaikų ir namų priežiūros, galės mažiau jėgų skirt darbui, negu ta, kuri vaikus augina kartu su vyru. Bet gal ir jūs turite, kas jums padeda?

Esu jauna mama. Savo CV siunčiu į įvairias įstaigas. Pamaininio darbo negaliu dirbti, nes vaikus vedu i darželį. Darbo diena dažnai būna nuo 8-17 val., o darželiai dirba vėliausiai iki 18 val. Kaip man paaiškinti darbdaviui, jog jei dirbsiu iki dienos pabaigos, nespėsiu pasiimti vaikų iš darželio? Jis iš karto gali nusistatyti prieš mano kandidatūrą. Ką daryti tokiu atveju?

Jei darbo vietoje reikia būti iki 17 val., tai verčiau neaiškinkite darbdaviui, iki kada veikia darželis, o pati sugalvokite, kaip laiku baigusi darbą pati pasiimsite vaikus iš darželio, o gal kas kitas paims ir parves namo. Arba ieškokite, tokio darbo, kuriame bus jums tinkamos sąlygos.

Darbdaviai nenori priimti į darbą vyrų, kurie turi mažamečių vaikų. Kaip elgtis?

Pasistenkite įtikinti darbdavį, kad nepaisant mažų vaikų, jūs darbą atliksite dar geriau, negu iki kol vaikų neturėjote. Kurį nors darbdavį būtinai įtikinsite, jei gerai viską apgalvosite ir kaip reikiant pasistengsite.

 Vyresnis, bet darbingas

 Ką daryti vyresnio amžiaus žmogui, pvz., 51 metų sveikam, darbingam, norinčiam dirbti, bet jau sakoma, kad į prekybos centrą priims tik asmenis iki 30 metų amžiaus? Skaudu, vaikai užaugę ir dar norėtųsi būti pilnaverčiu žmogumi.

Visų pirma nereikia nuvertinti savęs dėl amžiaus, nes jei pats teigiamai apie save negalvosite, darbdavio taip pat neįtikinsite. Be to, darbdaviui dažnai lengviau pasakyti formalų dalyką, dėl ko jūsų nepriima – kiek jums metų, kokia jūsų patirtis. Tie dalykai nuo darbdavio nepriklauso, tačiau gali būti, jog jūs tiesiog nepalikote darbdaviui gero įspūdžio, sukėlėte jam priešiškumą, bet jis žinoma, to nesakys. Todėl verčiau galvoti kaip geriau pasiruošti pokalbiui, o ne kad darbdaviui bus nepriimtinas jūsų amžius. Galvokite. kaip rasti darbdavį, kuriam jūsų amžius bus privalumas. O toks tikrai yra. Reikia jį tik surasti.

Kokios galimybės rasti darbą 50-mečiui? Kodėl likus iki pensijos porai trejetui metų į tokį darbuotoją žiūri į kaip nurašytą, jo niekas nenori priimti dirbti?

Atkakliai ir rimtai ieškokite tokio darbo, kuris jums tinka pagal sveikatą, patirtį, rinkos sąlygas ir kitus dalykus.

Reikia pažymėti, kad vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus darbingi asmenys yra papildomai remiami darbo rinkoje. Šie asmenys gali būti įdarbinami kompensuojant darbdaviui dalį išlaidų darbo užmokesčiui, dalyvauti kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Patariame pasitikėti savo jėgomis, aktyviau dalyvauti darbo paieškoje. Jūs turite profesinės patirties ir kompetencijos, kurią ypač akcentuoja darbdaviai ieškodami sau reikalingų darbuotojų.

„Pikta darosi" - sako šešiasdešimtmetis, - „kur man tą darbą susirasti ir kas jį man pasiūlys, juk jauni be darbo sėdi?“

Žinoma, sunkmečiu keleriopai sunkiau susirasti darbą, negu ekonomikos kilimo sąlygomis. Tikrai suprantamas jūsų pasipiktinimas, kad jaunimas sėdi be darbo, užuot dešimt kartų atkakliau siekęs susirasti užsiėmimą. Aišku, tokiomis aplinkybėmis viltį išlaikyti tikrai sunku, bet būtina.

Jaunimui patarimai tinka, o kaip elgtis tam kuriam iki pensijos likę vos keli metai? Artimiausias siūlomas darbas už 50 km, namai ne sraigės kiautas – ant pečių neužsidėsi... Dirbčiau bet ką, tik vakarais noriu grįžti namo.

Tenka pripažinti, kad šiuo metu mažų miestelių gyventojams yra sudėtinga susirasti darbą savo gyvenvietėje. Gyventojų judrumas tampa vis aktualesnis sprendžiant užimtumo klausimus. Teisės aktai numato, kad tinkamu darbu laikome tą darbą, kuris ne tik atitinka asmens profesinę kvalifikaciją ir kelionė į darbą ir iš jo neužima daugiau nei 3 valandų. Valstybė remia bedarbių teritorinį judumą, ir iš dalies kompensuoja su tuo susijusias išlaidas.

Kodėl darbdaviai geriau priima į darbą vyrus (net ir vyresnio amžiaus), negu jaunas moteris? Pavyzdžiui, jei dėl darbo kreipiasi vyresnio amžiaus žmogus, darbdavys leidžia suprasti, kad per senas, reikia žmogaus iki 30 metų arba dar geriau – reikia vyro...

Žinoma, tokiu atveju darbą susirasti sunkiau, ir tam reikia daug daugiau pastangų. Svarbiausia nesustoti ilgam po tokio pobūdžio nesėkmės. Vis tiek galų gale rasite darbą, kuriame galėsite būti moterimi, kuriai virš penkiasdešimt, kuri yra atsakinga, patikima ir išmintinga.

Be to, reikia atminti, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminuoti dėl amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo. Asmuo, patyręs diskriminaciją, dėl žalos atlyginimo turi kreiptis įstatymų numatyta tvarka.

Kaip susirasti darbo pensininkui? Ar apsimokės jam ir dirbti, ar mokės pensiją dirbančiam pensininkui?

Pensinio amžiaus asmenims Lietuvos darbo biržoje buvo sukurta atskira duomenų bazė – „Senjorų bankas“. Jei pageidaujate, kad Jus lengviau pastebėtų darbdaviai, ieškantys pensinio amžiaus darbuotojų, paskelbkite savo CV darbo biržos svetainėje ir pažymėkite langelį, kad Jūs pageidaujate būti įtraukta į šį banką.

Tai, kaip būtų mokama pensija dirbančiam pensininkui, reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas.

 Jaunas ir nepatyręs

 Kodėl baigus aukštąjį mokslą, įgijus magistro laipsnį, sunku rasti darbą? Juk visuose darbo pasiūlymuose, skelbimuose, atėjus į pokalbį dėl darbo visada prašoma patirties. O kaip ją įgyti, jei be patirties niekas į darbą nepriima? Kaip elgtis, iš kur gauti tą darbo patirtį susijusią su specialybe, jei tik ką baigei studijas ar vis dar esi studentas?

Jei ir nesate dirbę pagal darbo sutartį, turbūt po mokymosi turėjote praktikos laikotarpį. Apie tai galite kalbėti su darbdaviu. Be to, jei esate atlikę praktinių darbų studijų metu, stažuočių, tai irgi galite paminėti pokalbio su darbdaviu metu.

Jei vis dar studijuojate, teks dirbti atostogų, akademinių atostogų ar nepilną darbo dieną ir pan., kad patirties įgytumėte.

Kartais reikia sutikti dirbti blogesnėmis sąlygomis nei norėtųsi – kad įgytum tos patirties. Žmogus baigęs aukštąjį mokslą greičiausiai atliko praktiką, dirbo kitus darbus, nebūtinai reikiamos srities – tai taip pat yra jūsų patirtis, apie ją reikia kalbėti darbdaviui.

Patirties trūkumas yra kliūtis, kurią galima įveikti, o nestovėti ties ja ir mąstyti, kad yra kliūtis, ir ji nepasišalina. Jei tikrai norėsite pradėti dirbti, rasite kaip tai padaryti. Anksčiau ar vėliau jums tai tirai pavyks.

Ką daryti, kad darbdaviai nežiūrėtų nepatikliai į besimokančius? Kodėl jiems, neakivaizdininkams, yra sunkiau susirasti darbą?

Dalis darbdavių į besimokančius žiūri nepatikliai, nes būgštauja, kad tokie darbuotojai dėmesį skirtų mokslui ir nepakankamai – darbui, o baigę studijas, iš karto išeitų iš jo įmonės kitur dirbti pagal savo įgytą specialybę. Besimokantys darbuotojai dažnai yra mažiau motyvuoti darbui, ir darbdaviai tai žino. Todėl siekiant įsidarbinti, svarbu akcentuoti savo norą dirbti tą darbą, į kurį pretenduojate, kad jums reikia to darbo ir jį jūs branginsite.

Kaip rasti darbą baigusiam tik vidurinę mokyklą, kuris mokosi universitete neakivaizdiniu būdu ir neturi jokios darbo patirties?

Atkakliai, aktyviai, kryptingai, tinkamai ieškoti ir rasite. Pradėkite nuo paprastesnių darbų ir nuleiskite savo reikalavimų darbo sąlygoms kartelę.

Jeigu turi darbo patirties ir moki dirbti darbą, bet neturi reikiamo išsilavinimo, kaip kalbėtis su darbdaviu?

Akcentuokite savo patirtį ir savo motyvaciją tokiam darbui. Galvokite, kaip kompensuoti išsilavinimo trūkumą – nuolatiniu kvalifikacijos kėlimu, domėjimusi naujovėmis toje veiklos srityje ir pan.

Esu tik ką baigęs Vilniaus universitetą - magistras, darbą radau, deja prašo darbo patirties, kur man gauti patirtį? Tad gal geriau emigruoti? Jei neturi sienos - užnugario, aišku darbo nerasi, būdamas jaunas tik ką baigęs.

Nebūtina emigruoti, kad įgytumėte kokios nors, nebūtinai tiksliai tos srities, darbo patirties. Kita vertus, išvažiuoti padirbėti į kitą šalį dar nereiškia emigruoti. Galima grįžti su patirtimi atgal į tėvynę. Kartais užtenka padirbėti vieną kitą mėnesį ir ieškoti darbo jau būnant ne bedarbiu, bet dirbančiu ir ieškančiu geresnio darbo žmogumi.

 Ir mieste, ir kaime

 Kaip surasti darbą tiems žmonėms, kurie gyvena kaime ar mažame miestelyje? Kai dar ir iki rajono 30-40 km?

Ir kaime darbą rasti galima atkakliai ieškant arba pačiam imantis individualios ūkinės veiklos. Žinoma, įsidarbinti lengviau didesniuose miestuose ir miesteliuose, todėl pabandykite surasti galimybių vykti ten, kur randate darbo pasiūlymų.

Tenka pripažinti, kad šiuo metu mažų miestelių gyventojams yra sudėtinga susirasti darbą savo gyvenvietėje. Gyventojų judrumas tampa vis aktualesnis sprendžiant užimtumo klausimus. Teisės aktai numato, kad tinkamu darbu laikome tą darbą, kuris ne tik atitinka asmens profesinę kvalifikaciją ir kelionė į darbą ir iš jo neužima daugiau nei 3 valandų. Valstybė remia bedarbių teritorinį judrumą, ir iš dalies kompensuoja su tuo susijusias išlaidas.

Ar Jums neatrodo, kad tikimybė susirasti darbą daug priklauso ir nuo gyvenamos vietos? Man atrodo, kad Skuode ar Vilniuje gyvenantis bedarbis turi gana skirtingas galimybes darbo paieškai.

Taip, be abejo, skirtingose vietose galimybės skirtingos. Bet yra toks posakis: po gulinčiu akmeniu vanduo neteka. Jei norite, kad kas įvyktų gero, turite judėti. Jeigu norite surasti darbą, privalote ieškoti, o prireikus neatmeskite galimybės iki darbo ir didesnį atstumą nuvažiuoti.

Kaip pradėti ieškoti darbo žmogui neturinčiam išsilavinimo ir gyvenančiam kaime?

Siūlome registruotis darbo biržoje, kuri gali pasiūlyti profesijos neturinčiam asmeniui galimybę ją įgyti dalyvaujant profesinio mokymo kursuose. Būkite aktyvūs ir siekite savo tikslo kad ir kur gyventumėte – mieste ar kaime.

Gal būtų galima mažesniuose miesteliuose, kaimuose įsteigti amatų centrus, gaminti naudingus dalykus, kad bent kiek žmonės galėtų užsidirbti? Mūsų (Skuodo) rajone labai sunku rasti darbą, miestas mažas, pramonės nėra.

Neribokite savęs – kartais verta ir pavažinėti į darbą toliau.

O panašių iniciatyvų sėkmę daugiausiai lemia patys žmonės, ir jei Jums kyla tokių idėjų, tai puiku. Dalinkitės jomis su aplinkiniais, skatinkite vieni kitus imtis jas įgyvendinti. Kuo rimčiau apie tai kalbėsite, tuo didesnė tikimybė, kad tai bus ir padaryta.

 Neįgalieji darbo rinkoje

 Ar gali dirbti antros ir pirmos grupės invalidumą turintys neįgalieji?

Antros ir pirmos grupės neįgalieji gali dirbti, jei darbingumo lygio pažymoje nėra nurodyta, kad neįgalusis yra nedarbingas.

Kur ieškoti darbo žmogui su negalia? Kur kreiptis pirmiausiai? Kokios galimybės įsidarbinti antros ir pirmos grupės invalidumą turintiems žmonėms?

Jums reikėtų kreiptis į Lietuvos darbo biržos teritorinį padalinį savo gyvenamoje vietoje. Neįgaliesiems pagal Naują užimtumo rėmimo įstatymą galime pasiūlyti dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant, darbo rotacijos, darbo vietų steigimo subsidijavimo bei savarankiško užimtumo priemonėse:

Įdarbinimas subsidijuojant įgyvendinamas, siekiant padėti įsitvirtinti darbo rinkoje ar laikinai įsidarbinti, o sunkią negalią turintiems - sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje šiems darbingo amžiaus asmenims. Jus įdarbinusiam darbdaviui nustatytą laikotarpį mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos dydis negali būti didesnis 2 LR Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir sudaro:

·    50 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, trukmė gali būti iki 12 mėn.;

·    60 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami neįgalieji, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, trukmė visą įdarbinimo laikotarpį.;

·         75 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; trukmė visą įdarbinimo laikotarpį.

Darbo rotacija suteikia galimybes darbo ieškantiems asmenims laikinai įsidarbinti, pakeičiant darbuotojus jų tikslinių atostogų metu ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais. Darbdaviui nustatytą laikotarpį mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir sudaro:

·    50 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;

·    75 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;

·    60 proc. apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;

Darbo rotacijos įgyvendinimo trukmė – iki 12 mėnesių.

Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas darbo ieškantiems asmenims, registruotiems teritorinėje darbo biržoje, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau ar kitiems bedarbiams įdarbinti.

Neįgaliajam asmeniui, kuriam nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis, turinčiam gerų sumanymų dėl savo verslo, darbo birža gali pasiūlyti finansinę paramą (iki 32 tūkst. Lt) steigiant sau darbo vietą.

Įsteigta darbo vieta turi būti išsaugota 3 metus nuo jos įsteigimo. Panaikinus įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, teritorinei darbo biržai privaloma grąžinti :

·    Visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėn. laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo)

·    80 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13-24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);

·    50 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25-36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo).

Taip darbo birža gali Jums pasiūlyti įsidarbinti įsteigtoje neįgaliajam darbo vietoje.

Išsamią informaciją apie savarankiško užimtumo rėmimo įgyvendinimą ir finansavimo galimybes, įdarbinimo galimybes kitų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių pagalba jums pateiks teritorinės darbo biržos, kurioje įsiregistruosite, darbuotojai.

Kur ieškoti informacijos apie savo verslą namuose neįgaliesiems? Moku neblogai dirbti kompiuteriu. (Radviliškis)

Informacijos apie savarankiško užimtumo rėmimą galite rasti Radviliškio darbo biržos interneto svetainės rubrikoje „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės“ bei Radviliškio darbo biržos informaciniuose stenduose.

Jei esate neįgalus asmuo ir turite gerų sumanymų dėl savo verslo, darbo birža gali jums pasiūlyti finansinę paramą steigiant sau darbo vietą. Ši parama sudarys galimybes dirbti namuose. Neįgaliajam asmeniui, kuriam nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis, darbo birža gali pasiūlyti finansinę paramą (iki 32 tūkst. Lt) steigiant sau darbo vietą.

Įsteigta darbo vieta turi būti išsaugota 3 metus nuo jos įsteigimo. Panaikinus įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, teritorinei darbo biržai privaloma grąžinti:

·    Visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėn. laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo)

·    80 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13-24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo);

·    50 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25-36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo).

Išsamią informaciją apie savarankiško užimtumo rėmimo įgyvendinimą ir finansavimo galimybes Jums pateiks teritorinės darbo biržos, kurioje įsiregistruosite, darbuotojai.

Įsidarbinimas užsienyje

 Girdėjau, kad, nuvykus į Angliją, šiuo metu negalima gauti darbo vizos. Ar tai tiesa?

Lietuvos piliečiams darbo vizų Jungtinėje Karalystėje nereikia. Tačiau šioje šalyje veikia Darbuotojų registracijos programa. Tai reiškia, jog pateikti prašymą užsiregistruoti Darbuotojų registracijos programoje turėtumėte iš karto, kai tik pradėsite naują darbą. Platesnė informacija apie darbo sąlygas Jungtinėje Karalystėje teikiama čia bei šiose svetainėse:

www.ind.homeoffice.gov.uk

www.workingintheuk.gov.uk  

Kaip pasirinkti patikimą įdarbinimo agentūrą užsienyje? Ar ten tinka tie patys reikalavimai, t.y. CV ir kt.?

Reiktų patikslinti, kurioje šalyje norite ieškoti įdarbinimo agentūrų. Įvairiose šalyse jos priklauso skirtingoms asociacijoms. CV skirtingose šalyse taip pat skiriasi, bet galite naudoti bendrą CV Europos formą kiekvienos šalies nacionaline kalba.

Įdarbinimo agentūrų, turinčių licenciją verstis šia veikla, sąrašas skelbiamas Lietuvos darbo biržos svetainėje.

Ar gali darbo birža pasiūlyti darbą užsienyje?

Lietuvos darbo biržoje 2004 metais buvo įkurtas EURES biuras. EURES – Europos užimtumo įdarbinimo tinklas, sukurtas siekiant palengvinti laisvą asmenų judėjimą. Biuras teikia informavimo ir konsultavimo paslaugas ieškantiems darbo. Biurai veikia ir dešimties didžiųjų šalies miestų teritorinėse darbo biržose.

Laisvas darbo vietas EURES Lietuva skelbia čia, skiltyje „Darbo pasiūlymai“.

Laisvų darbo vietų Europoje galite ieškoti Europos darbo mobilumo portale.

Likus be darbo

 Kokia dabar padėtis su bedarbyste Lietuvoje? Ar didėja jų skaičius, ar mažėja?

Šiuo metu bedarbių skaičius yra išaugęs. Apskritai, nedarbo lygis šiuo metu yra vienas aukščiausių per pastaruosius 5 metus.

Ką daryti jeigu jau metai be darbo? Jokios vilties jo rasti? Kaip pragyventi? Pašalpa nepriklauso.

Vis tiek ieškokite darbo, nors atrodo, kad viltį jau praradote. Ieškokite kokio nors užsiėmimo, iš kurio galima bent kiek uždirbti. Išnaudokite visas pasitaikančias galimybes ką nors veikti.

Jeigu matote, kad nėra galimybių rasti darbo kaip samdomam darbuotojui, pasidomėkite, kokių yra pasiūlymų užsiimti savarankiška veikla (pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą). Tokių pasiūlymų sąrašas yra paskelbtas ir periodiškai atnaujinamas darbo biržos svetainėje.

Kokios galimybės gauti darbą baigus 10 klasių?

Asmenims, neturintiems profesinės kvalifikacijos, įsidarbinimo galimybės šiuo metu nėra didelės, nes bendras laisvų darbo vietų skaičius yra smarkiai sumažėjęs. Lengviau įsidarbinti gali nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, nekvalifikuoti transporto darbininkai ir krovikai, namų ruošos ir kitokie pagalbininkai, valytojai ir skalbėjai.

Neturint aštuoniolikos metų, ar galima stoti į darbo biržą?

Taip, darbo biržoje registruojami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų.

Mano brolio neregistruoja darbo birža, nes buvusi darbovietė neduoda išrašo, nes joje dirbo nelegaliai. Dvi nepilnametės dukros ir jokių lengvatų, nei darbo?

Darbo biržoje gali būti registruojami visi ne jaunesni kaip 14 m. ieškantys darbo asmenys.

Ar Lietuvos darbo biržoje registruotas bedarbis po pusės metų gali būti išregistruojamas, jeigu per tą laiką jam nebuvo pasiūlytas darbas? Ir po kurio laiko jis vėl gali užsiregistruoti?

Ne, toks asmuo nebūtų išregistruotas, tačiau nedarbo draudimo išmoka gali būti nebemokama, jei pasibaigė nustatytas mokėjimo terminas.

Ar galima gauti iš darbo biržos kažkokią paskolą savo verslui pradėti?

Ne, darbo birža paskolų ieškantiems darbo asmenims neteikia.

Kodėl darbo biržos nėra sudomintos padėti bedarbiams?

Darbo biržos gali padėti žmonėms tiek, kiek leidžia turimi ištekliai. Kai darbo pasiūlymų yra kone 200 kartų mažiau nei ieškančiųjų darbo, darbo birža nukreipia asmenis į laikino užimtumo priemones. Tačiau ir šių priemonių dalyvių skaičius yra ribotas.

Kaip susirasti eilinį darbą, bet ne valytojos?

Siūlome dažniau pasidomėti darbo pasiūlymais, skelbiamais Lietuvos darbo biržoje ar kitose darbo paieškos svetainėje. Tam, kad būtų patogiau ieškoti, darbo skelbimai yra sugrupuoti pagal pagrindines veiklos sritis.

Be to, siūlome ieškoti intensyviai, kryptingai, žinant ne tik tai, ko nenorite (valytojos), o ir tai, ko norite (apsibrėžti tam tikrą darbų sritį), tikrinti visas darbo vietas, kuriose tik galėtumėte dirbti.

Kokia galimybė susirasti darbą pagal skelbimus spaudoje?

Sumažėjus skaitytojų skaičiui ir laikraščių tiražams, spaudoje darbo skelbimų yra spausdinama mažiau, nors tarp jų rasti tinkamą įmanoma. Dauguma tų pačių skelbimų yra paskelbti ir interneto portaluose, todėl rekomenduotume išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes ir ieškoti darbo įvairiais būdais. Naudingų patarimų galite rasti čia.

Kodėl lektorius nuvertino darbo paiešką pagal skelbimus laikraščiuose ar internetiniame puslapyje, nors daug draugų pagal tokius skelbimus susiranda darbą?

Sutinku, kad per paskaitą kiek sutirštinau spalvas. Nuvertinau todėl, kad žmonės daugiau informuotų savo pažįstamus, nenuvertintų šio kanalo.

Aišku, kad reikia naudoti visais būdais rasti darbą – skelbimus, internetą, tiesiog eiti į įmones, siųsti CV, informuoti pažįstamus ir t.t.

Noriu paklausti dėl privačių įdarbinimo agentūrų, koks požiūris į jas?

Į privačias agentūras verta kreiptis, nes jų paslaugomis darbdaviai dažnai naudojasi, ypač mažesnės įmonės arba tos, kurios neturi personalo skyriaus, kuris ieško ir atrenka darbuotojus.

Tik nereikėtų kreiptis į daug agentūrų vienu metu, užtenka į vieną tame mieste: darbdaviai ieško darbuotojų pasinaudodami keliomis agentūromis, o jos taip pat tarpusavyje bendradarbiauja.

Šiemet baigiau Lenkijoje Tarptautinių santykių fakultetą, Europos bendradarbiavimo specialybėje. Norėčiau žinot, kur man ieškotis darbo, nes tai yra labai plati sritis.